Amelia ėjo prie ežero. Į veidą pūtė šaltas žiemos vėjas, o po kojomis čežėjo sniegas. Buvo maždaug -17 šalčio. Am linksmai šokavo link ežero ir priėjusi drąsiai pastatė koją ant ledo:
-Hm... Kietas,- tarė apžiūrėjusi ledą ir abiem kojom užlipo ant jo ir vos nenugriuvo,- opf...- sukikeno Amelia ir palengva nuslydo toliau nuo kranto. Ledas nejudėjo ir netreškėjo. Amelia žinojo, kad jis neluš, nes tai jautė.
Mergina pusvalandį čiuožinėjusi ant ledo nusprendė, kad pakaks, nes ją kas nors pamatę gali išvadinti savižude ir nevisprote. Amelia užšoko ant kranto ir griuvusi ant sniego padarė sniego angelą. Bersijuokdama atsikėlė ir pasižiūrėjo į angelą:
-Naaa...Pusė velnio,- sukikeno Am ir nuėjo link mokyklos.